EPILOGAI

Įžanga. Pasakojimas apie Tiesą 
Tiesa neatsiranda. Ji atsiskleidžia, kai išnyksta tai, kas trukdė ją pamatyti. Kol žmogus gyvena iliuzijoje, tiesa neišvengiamai matoma iškreiptai. Todėl kelias į tikrą gyvenimą prasideda nuo pasirengimo suabejoti tuo, kas iki šiol atrodė savaime suprantama. Nuo noro matyti tikrovę. Nuo pasirinkimo tiesos. Tam reikia drąsos. Ji yra pirminė sąlyga, be kurios neįvyksta joks pokytis.
 

Laikas sustoti 

​​Gyvenimo krizė nėra bausmė. Ji neatima nieko tikro, o tik iliuzijas ir pašalina tai, kas trukdo sugrįžti į save. Į ten, kur viskas prasideda, kur gimsta galimybė pamatyti, kas yra tikra, ir pradėti iš naujo. Sąmoningai. Kai pirmą kartą darai pasirinkimą pats, o ne automatinė programa.

​​

Kaip atsiranda skylės 

Programos veikia tik tol, kol mes jų nematome. Pasirinkimas matyti tai, kas nekomfortiška ir nemalonu, yra pirmas žingsnis iš uždaros ego sistemos į atvirą. Vientisą. Iš pasipriešinimo į priėmimą. Į gyvenimą širdimi. Kalbėjimas apie tai, ką skauda, nepaisant gėdos, baimės, kaltės, yra širdies atvėrimas. Taip nuimamas reikšmingumas nuo praeities, o dėmesys sugrįžta į čia ir dabar, kur iš tikrųjų vyksta gyvenimas.

​

Pirmas kartas 
Meilės troškimas nėra problema. Kančia prasideda tada, kai patiki meilės trūkumu. Tuomet protas ima kurti istorijas, kuriomis įtikina pats save. Taip gimsta iliuzija.
 

Antras kartas 

​Nepamatyta programa niekur nedingsta. Ji tik susiranda naują objektą, kuriam gali tarnauti. Pasikeitus išorinėms aplinkybėms, jos veikimo principas nesikeičia. Todėl gyvenimas neišvengiamai kartoja tuos pačius scenarijus. Tik kitomis formomis.

​

Kodėl? 

​Svarbu ne „kodėl“. Svarbu, ką pasiimi iš patirties. Nustojęs ieškoti priežasčių, pamatai, kaip yra, o ne kaip atrodo. Priėmęs tai, ką matai, nebegali gyventi kaip anksčiau. Pasikeičia būsena, iš kurios gimsta pasirinkimai. O kartu su ja pradeda keistis gyvenimas.

​

Tikra – netikra 

​Susitapatinimas su fiziniu kūnu ir asmenybe kuria iliuzinį „aš“. Dėmesys, atsuktas vidun, leidžia pamatyti, kuo save laikai, o kas esi iš tikrųjų. Kad pažintum save, turi atskirti viską, kas nesi tu. Tai, kas netikra.

​

Aš prisiminiau! 
Tai, kas tikra, negali būti prarasta. Savęs nereikia ieškoti. Reikia prisiminti tai, kas visą laiką buvo. Tik nematei.

​

Aš radau Tave savyje 

Tai, ko manei neturįs, niekada netrūko. Tiesiog nematei, kad turi.

Nuimsiu protui karūną... 

Kol protas yra centre, jis kuria tavo tikrovės vaizdą. Jį formuoja programos ir įsitikinimai, kuriuos tu laikai savais. Kai pamatai, kur visa tai tave veda, gali sau leisti pasirinkti kitaip.

​​

... ir uždėsiu ją ant širdies 

Kai širdis tampa centru, išnyksta prieštaravimai. Gyvenimas ima tekėti natūraliai, be pasipriešinimo ir kovos. Pasaulis lieka toks pats, bet santykis tavo ir jo – jau kitas. Nes pradėjai matyti kitaip. Esi dermėje.

​​

Žinojimas ir suvokimas 

Žinojimas perduodamas. Suvokimas gimsta iš patirties.

​​

Energija 

Energija nedingsta netyčia ar atsitiktinai. Ji tenka tam, kam suteiki reikšmę. Teka ten, kur nukreipiamas dėmesys.

​​

Veikti ir būti

Veikimas iš savo centro neeikvoja energijos, nereikalauja kontrolės. Kai nelieka veikėjo, atsiranda leidimas. Gyvenimas ima vykti savaime, be pastangų.

​​

Kovoti ir pasiduoti

Pasipriešinimas kuria įtampą. Įtampa paverčia gyvenimą sunkia našta. Kai nelieka kovotojo, baigiasi kova. O su ja – ir sunkumas.

​​

Aš viską galiu pati!?

Kai nelieka kontrolės, nelieka ir poreikio viską padaryti pačiam. Nukrinta našta.

​​

Švara

​Kai suvoki patirties esmę, imi matyti taip, kaip yra, o ne kaip atrodo.

​​

Kaip norėčiau tai pasakyti

Kai išnyksta tas, kuris bando save priimti, atsiranda priėmimas. Tik išjausta patirtis gali tapti suvokimu.

​​

Ką reiškia, kai skauda?

​Kai išnyksta tas, kuris bijo, atsiveria kelias į širdį.

​​

Pereikime gatvę

Pokytis prasideda nuo pasirinkimo daugiau negyventi iliuzijoje. Tuomet veiksmai gimsta iš suvokimo, o ne iš pastangų, ir kiekvienas žingsnis tampa tiesos išraiška kasdienybėje.

​​

Rezonansas

Savęs pažinimas prasideda tada, kai suvokimo centras sugrįžta į vidų. Tuomet išorė neformuoja žmogaus tapatybės – ji tampa veidrodžiu, padedančiu pažinti save.

​​

Jautrumas

Leidimas sau jausti atveria galimybę pažinti save, suprasti, ko iš tikrųjų nori ir kaip gyventi.

​​

Šalutinis efektas

Kai pradedi mylėti save, baigiasi atskirtis. Tamsa ištirpsta ten, kur leidi šviesai skleistis.

​​

Muilas ir vanduo

Kai dėmesį sugrąžini į vidų, nutrūksta priklausomybė nuo išorės. Vėl tampi savo energijos šaltiniu.
 

Norėti – ne nuodėmė
Kai prisiimi atsakomybę už savo būseną, tampi pasiruošęs gyventi tikrą gyvenimą.

​​

Pasirinkimas, o ne atsitiktinumas

​Atsitiktinumai baigiasi tada, kai pamatai, kad gyvenimas visą laiką atspindėjo tavo būseną. Gyvenimas nėra nei atsitiktinis, nei iš anksto nulemtas. Jį kuri kiekvienu savo pasirinkimu.

​​

Procesas ir rezultatas

​​Sąmonės pokytis reiškia gyvenimo pokytį. Pokytis nėra tikslas. Jis – natūrali suvokimo pasekmė.
 

Skylės – ne skylės

​Kai baigiasi atskirtis, nelieka trūkumo. Trūkumas yra ne tikrovė, o tik atskirties pojūtis.

​​

Stebuklai

Viskas jau yra, pradėk matyti. Tu esi pilnas stebuklų. Išorėje taip, kaip viduje.

​​

Sinchronizacija

Kasdienybė yra sąžiningiausias žmogaus suvokimo atspindys. Ji parodo, kiek laisvai per tave teka gyvenimas. Kai nelieka atskirties tarp išorės ir vidaus, sąmonė tampa vientisa ir kiekvienas žingsnis tampa vientisos sąmonės išraiška kasdienybėje.

​​

Autentiškumas

Autentiškumas gimsta iš tuštumos. Kai nuimi viską, kas nesi, atsiveria esmė ir prasideda tikras gyvenimas.

​​

Pabaiga. Pirmieji žingsniai

O jeigu viskas yra čia ir dabar ir kiekvieną akimirką viskas dar tik prasideda – belieka tik pasirinkti.​