
Patyriminis neidualizmas

-
Patyriminis neidualizmas nekviečia tikėti vientisumu. Jis sukuria sąlygas jį patirti.
-
Patyriminis neidualizmas nėra atsakymų perdavimas. Tai būdo matyti perdavimas, kuriame žmogus pats atranda atsakymus savo patirtyje.
Metodologijos branduoliai
Patyriminis neidualizmas – autorinė savęs pažinimo ir sąmonės transformacijos metodologija, jungianti patyrimą, suvokimą ir praktinį vidinį pokytį.
Metodologiniai principai, pagal kuriuos dirbame, natūraliai susitelkia į tris branduolius:
Patyrimas – tiesioginio pažinimo principas
Deidentifikacija – sąmonės transformacijos principas
Integralumas – transformacijos įkūnijimo gyvenime principas
Šiuos branduolius išskleidžia penkios juos apibrėžiančios sąvokos:
-
Esmė – AŠ ESU
-
Patyriminis – būdas, kuriuo sukuriamos sąlygos tiesioginiam vientisumo patyrimui ir daugiamačiam suvokimui atsiverti
-
Deidentifikacija – perėjimas iš sąlygoto Aš savivokos į nesąlygotą
-
Neidualizmas – sąmonės transformacijos sistema, pagal kurią vyksta perėjimas iš dualios sąmonės į vientisą, linijiniam tikrovės suvokimui išsiplečiant į daugiamatį
-
Integralumas – principas, pagal kurį vientisos sąmonės patirtis įkūnijama žmogaus gyvenime

Metodologijos prigimtis

Patyriminis neidualizmas atsiskleidė praktikoje, stebint žmogaus vidinį virsmą.
Metodologija formavosi atpažįstant, kaip iš tikrųjų vyksta sąmonės transformacija ir kokie dėsningumai kartojasi skirtingose žmogaus patirtyse bei kasdieniame gyvenime. Jos principai išryškėjo Tikroje knygoje apie netikrą gyvenimą (toliau – knygoje), svetainės turinyje ir tiesioginiame darbe su žmogumi. Tiems patiems dėsningumams kartojantis skirtingose metodologijos išraiškose, tapo matoma juos jungianti sistema. Teorinis metodologijos aprašas atsirado vėliau, jau atpažinus ir įvardijus praktikoje veikiantį procesą.
Šioje metodologijoje žmogaus virsmas siejamas su prigimtinės dermės atsivėrimu jo suvokime ir patyrime. Dermė tampa matoma, kai išryškėja ir pašalinami ją uždengiantys susitapatinimai, sąlygotumai ir programos. Asmenybė, protas, emocijos ir fizinis kūnas nėra atmetami. Jie išlieka žmogaus būties visumos dalimis, tačiau keičiasi jų vieta santykyje su Esme. Pati Esmė nekinta – transformacija vyksta sąmonėje, keičiantis savęs ir tikrovės suvokimui.
Prigimtinės dermės atsivėrimas žmogaus suvokime ir pačios metodologijos formavimasis remiasi tuo pačiu dėsningumu: tai, kas jau yra ir veikia, nėra išrandama ar sukuriama, o tampa matoma ir gali būti atpažinta.
Patyriminis neidualizmas šiuos dėsningumus įvardija, išgrynina ir sujungia į vientisą metodologinę sandarą. Esmė atpažįstama, tiesa atsiskleidžia, prigimtinė dermė tampa matoma.
Būtent šis dėsningumas nusako Patyriminio neidualizmo prigimtį – atpažinimą, išgryninimą ir patikrinimą tiesioginėje patirtyje. Taip teorinis metodologijos aprašas išlieka susietas su gyvu žmogaus patyrimu ir kasdienybe.

Metodologijos sandara
Metodologijos terminologija
Pagrindinės Patyriminio neidualizmo sąvokos ir jų reikšmės, padedančios tiksliai suprasti metodologijoje vartojamą kalbą, žmogaus būties sandarą ir sąmonės transformacijos procesą:
-
Patyriminis
-
Esmė
-
Monada
-
Siela
-
Vertikalioji atminties spiralė
-
Dvasia
-
Absoliouti sąmonė
-
Singuliarinis taškas
-
Deidentifikacija
-
Duali sąmonė
-
Vientisa sąmonė
-
Linijinis suvokimas
-
Daugiamatis suvokimas
-
Neidualizmas
-
Integralumas
-
Balansas
Metodologijos veikimo architektūra
Kaip atskiri Patyriminio neidualizmo principai susijungia į vientisą sąmonės transformacijos procesą – nuo pirmojo sąlyčio su metodologija iki suvokimo įkūnijimo ir Patikrinimo gyvenime.
Metodologijos struktūriniai principai
Vidiniai Patyriminio neidualizmo dėsningumai, parodantys, kaip metodologija išlaiko vientisumą skirtingose savo išraiškose – per dalies ir visumos santykį, tarpusavio papildymą, pasikartojančią sandarą ir patyriminę formą: