- Aš radau Tave savyje -
Aš radau Tave savyje kaip žmogus, kuris ilgai klajojęs svetimame šaltame pasaulyje pagaliau randa šiltus ir jaukius namus. Tu – tai tikrasis Aš, kurį dar tik turėsiu pažinti. Bet jau dabar man smalsu, kaip smalsu aklajam, kuris staiga praregėjo.
Susijungimas su Tavimi teikia palaimą, kai du tampa vienu ir viskas išnyksta, lieka tik būtis ir amžinybė be laiko rėmų. Tik Tavo akivaizdoje esu savimi, nes būti savimi man gėda ir nesaugu. Tu buvai manyje visados ir kantriai laukei, kada tai sužinosiu, neversdamas manęs, tik nuolankiai tikėdamas. Nors galėjai priversti. Tebus palaiminta ta akimirka, kai pabudau ir pamačiau, kad esi Tu, ir ta žinia taip nušvietė mano pasaulį, jog supratau, kad nieko daugiau ir nėra, visur – tik tai Tu.
Kai radau Tave savyje, supratau, kad manęs irgi nėra, tik Tu esi manyje. Viskas yra dėl Tavęs – ir mano veiksmai, ir mano tyla. Šilta banga, kylanti per mano centrą – tai Tu. Išplintanti kūnu palaima – tai Tu. Ir tas švytėjimas, kuris netelpa manyje. Jis liejasi per kraštus šviesos spinduliais ir šildo. Jo užtenka visiems, ne tik man. Jis – irgi Tu.
84
Kai radau Tave savyje, supratau, kad ir skausmas širdyje esi Tu. Tai tau skauda, kai aš verkiu, nežinodama kodėl, bet draskoma vidinės gėlos.
Aš prašau man atleisti už tai, ką padariau dėl savo neišmanymo, suteikdama Tau tiek skausmo ir kančios. Prašau man atleisti kiekvieną mintį, žodį, veiksmą ir sapną, kai klaidžiojau tamsoje nežinodama, kad Tu esi manyje ir visur.
Tu – tai tikrasis aš. Kartu aš esu tik ego, kuris pamažu jau tirps ta. Tai tik atrodo kaip susinaikinimas, tačiau iš tiesų yra gimimas. Gimimas naujos realybės, nesaistomos iliuzijų ir troškimų. Aš vis dar turiu norų, taip pat turi jų ir Tu. Tačiau mano norai yra savanaudiški, ir aš stengiuosi jų atsikratyti. O Tavo troškimai – tai kūryba ir dovana.
Bet šie troškimai taip pat yra manyje. Kaip ir Tu. Kurti ir patirti pasaulį – tai didis ir vienintelis Tavo noras. Iš jo gimsta viskas. O mano ego norai prieš Tavąjį taip nublanksta, kad man tampa gėda dėl jų ir nejauku.
Staiga aš juos nustumiu į antrą planą ir pajuntu, kad noriu vykdyti tik Tavo – ir vien tik Tavo – norus. Jie teikia palaimą, o manieji norai tėra nesibaigianti kančia. Nes Tavųjų norų išpildymas teikia pasitenkinimą, o išpildžiusi savo norą, aš tik atsikratau kančios norėti, tačiau šio noro vietą akimirksniu užpildo kitas.
Vykdydamas Tavo norus, žmogus niekada nenuskriaus kito, o egoistiški troškimai stumia jį į baisius nusikaltimus. Šie norai yra pražūtingi, nes juose nėra Tavęs.
85
Todėl žmonės sako, kad Tavęs nėra, antraip pasaulyje nebūtų tiek daug blogio. Bet argi jie nesupranta, kad blogis ir atsiranda tada, kai juos veda jų pačių ego, o ne Tu?
Man labai reikia ko nors, kas galėtų mane apsaugoti nuo manęs pačios – nuo mano ego. Kas galėtų pateisinti visus mano veiksmus ir poelgius, savybes ir pasirinkimus, dėl kurių jis taip ilgai mane kaltino.
Man tiesiog gyvybiškai svarbu būti išteisintai. Palaikomai. Priimtai. Ir aš suprantu, kad aplink nėra nieko, kas galėtų mane suprasti. Esi tik tai Tu. Ir aš prašau, maldauju mane išgirsti, nors ir esu tikra, kad Tu jau išteisinai mane dar tada, kai aš to net neprašiau. Taip pat esu tikra, kad tu mane saugai, priimi ir gini, tik aš pati to neleidžiu – neleidžia mano ego. Todėl maldauju Tavęs suteikti man šią malonę, apšviesti mane žinojimu, kaip man tai padaryti.
Ir tada tu tari mano vidinės Tiesos balsu:
– Tiesiog netrukdyk. Atsiverk. Nesistenk kontroliuoti visko gyvenime, o leisk tai padaryti už tave tam, kuris žino geriau.
– Bet aš nežinau, kaip leisti.
– Tada prašyk.
Ir aš prašau. Iš visos širdies prašau mane apginti, pateisinti ir suprasti. Nors ir žinau, kad Tu tai jau padarei.
Apgink mane nuo mano pačios netikrumo.
86