IX. Atsakomybė

Linijinė sąmonė visada renkasi iš to, kas jau yra. Daugiamatė – kuria.

Todėl čia tu nebesi auka. Neapsigauni, nesigąsdini.

Jauti, kas yra melas, kas – iliuzija, o kas – tiesa.

Jauti. Nes žinoti to neįmanoma.

Įkūniji kūrėją.

Lyderį, kuris neužstringa pretenzijose ir kaltinimuose, o veikia.

Visada matai išėjimą iš padėties. Kad ir kokia sudėtinga ji būtų.

Ne todėl, kad „turi būti stiprus“. Tiesiog pamatai: viskas, kas vyksta, kyla iš tavo būsenos. Ir tu pats atsakingas už tai.

Tačiau atsakomybė čia – ne našta. O laisvė.

Žmogaus, kuris yra pats sau šeimininkas ir atsako pirmiausiai pats už save.

Tokio žmogaus nepalauš išorinė jėga. Jokiomis aplinkybėmis.

Nes jis gali viską, ko nori. Ir žino, kad gali ne pats, o dėl Šaltinio, slypinčio jo viduje. Tos Jėgos, kuri įvairiai vadinama.

Mes vadiname Aukštesniąja sąmone.

Kai nebekovoji, gali kurti.

Kai nebijai, gali rinktis.

Bet ką.

Viskas teisinga, nes viskas – į gera.

Nustoji vertinti patirtis kaip negatyvias. Matai, kad iš kiekvienos situacijos yra išeitis ir daugybė scenarijaus vystymosi variantų.

Nesvarbu, kurį pasirinksi, suklysti neįmanoma. Kiekviena patirtis taps neįkainuojamu tavo turtu.

Tereikia išsirinkti, ką nori patirti.