Paleidimas čia nėra praradimas. Tik uždarymas patirčių, kurios jau įvyko ir atidavė tai, ką turėjo duoti. Čia ne vieta neigimui ar ignoravimui. Tik suvokimui. Nes tai, kas nesuvokta, kartojasi vėl, kol lieka nepamatyta esmė. Kartais tai atrodo kaip sustojimas, kartais kaip ištuštėjimas. Nunulinimas visko, ką turi ir žinai. Leidimas viskam, kas baigėsi, pasitraukti. Tiesiog pamatai, kad tai jau neveikia. Žinai, kad nieko nežinai ir nieko nebeturi. O kai nėra ką prarasti – liek

Žingsnį žengi – kelias atsiranda. Bet tik tam žingsniui. O to, kuris buvo, jau nebėra. Todėl jis nesąlygoja, nediktuoja. Nuo jo nepriklauso, kur turi žengti toliau, į kurią pusę, kuria kryptimi. Nes įmanomos visos. Tai begalė galimybių. Nesąlygota kūryba. Kai nėra „reikia“, yra tik „noriu“, ir iš to noro kiekvieną sekundę kuri savo gyvenimą iš pradžių. Nuo švaraus lapo. Likdamas tyru. Tada dingsta baimės ir lūkesčiai. Nežinai, kur tas kelias veda ir kuo visa tai baigsis. Ta