Paleidimas čia nėra praradimas. Tik uždarymas patirčių, kurios jau įvyko ir atidavė tai, ką turėjo duoti. Čia ne vieta neigimui ar ignoravimui. Tik suvokimui. Nes tai, kas nesuvokta, kartojasi vėl, kol lieka nepamatyta esmė. Kartais tai atrodo kaip sustojimas, kartais kaip ištuštėjimas. Nunulinimas visko, ką turi ir žinai. Leidimas viskam, kas baigėsi, pasitraukti. Tiesiog pamatai, kad tai jau neveikia. Žinai, kad nieko nežinai ir nieko nebeturi. O kai nėra ką prarasti – liek

Šis pasirinkimas apverčia suvokimą. Tada pradeda keistis viskas. Veikla, santykiai, gyvenimo būdas, sveikata. Nes viskas priklauso nuo to, kaip žiūri. Kaip matai, kaip jauti. Tokie pokyčiai gali gąsdinti protą – nežinomybė baugi, jos negali numanyti. Bet protas nori žinoti, kas bus. Jis įpratęs gyventi kad išgyventų: numatyti grėsmes, apsisaugoti. Todėl dažniausiai renkasi tai, ko keisti nereikia. Net jei ir tenka kentėti. Taip įprantame gyventi per atskirtį. Atskiriame s