AUTORIAUS ŽODIS
Kai prieš keletą metų dvasios gyduolė Michelle, mielaširdingai padėjusi išlipti man iš duobės, paragino rašyti knygą apie sąmoningumą, pamaniau, kad tai didžiausias absurdas, kokį tik galiu įsivaizduoti. Aš galiu parašyti knygą? Jokiu būdu... Tai juokinga!
Tačiau Michelle patvirtino, kad turiu, ką pasakyti, ir privalau tuo pasidalyti su kitais. Be to, rašydama išgirsiu savo sielą ir pagydysiu dvasią. Tai bus mano terapija.
Raginimas buvo toks įtikinamas ir atkaklus, kad nutariau pamėginti bent jau pradėti rašyti. Kažką. Nesvarbu, ką, svarbu, kad iš širdies.
Nejučia rašymas tapo pomėgiu ir virtualiu sąmoningumo dienoraščiu, kuris, didžiausiai mano nuostabai, per porą metų surinko savo nuolatinę auditoriją. Ji neišsibarstė netgi tada, kai nustojau dienoraštį pildyti. Vis atsirasdavo naujų skaitytojų, tebesidominčių anksčiau parašytais tekstais. Ir nors dienoraštis nebeaugo ištisus dvejus metus, skaitytojų ratas nenustojo plėstis.
Tai privertė mane susimąstyti: o kodėl gi ne? Juk tai, apie ką rašau, visada bus svarbu. O ir pati pajutau, kad viskas, ką noriu pasakyti, į tinklaraščio formatą jau netelpa. Tam reikia knygos.
Taip per trejus metus ir buvo užrašyta „Tikra knyga apie netikrą gyvenimą“.
6
Ji skirta žmogui, ieškančiam tikrumo. Siekiančiam suvokti, kas yra tikrasis Aš, gyvenimas, sąmonė, meilė, laimė ir kančia. Taip pat kenčiančiam žmogui, norinčiam išsivaduoti iš savo kančios. Ji nuoširdi ir atvira. Ją rašydama, turėjau sukaupti visą drąsą.
Žinojau, kad neturiu, ko slėpti, ir privalau būti iki galo tyra – apnuoginti savo sielą. Todėl knyga yra labai asmeniška, bet kartu ir tinkama kiekvienam, nes ji ne tik apie mane. Ji – apie mus visus.
Tai ne laisvalaikio skaitiniai, o knyga darbui su savimi, skirta žmonėms, kurie nori transformuoti savo gyvenimą. Ji plečia sąmoningumą, skatina nukreipti dėmesį nuo materializmo, vartotojiškumo, egoizmo ir egocentrizmo link dvasinių vertybių. Kviečia pažinti savo dvasinę pusę, suvokti savo tikrąjį Aš.
Kad ir kaip norėjosi, knygoje (kaip, beje, ir gyvenime), neišvengiau žemesnių dažnių, kurie gali būti kiek sunkoki, tačiau pamažu lengvėja ir šviesėja, kartu tarsi parodydami kelią skaitytojui, kaip susitvarkyti su savo paties tamsa. Šešėliu, kurį kiekvienas turime.
Nes be tamsos nėra šviesos, ji tokia pat svarbi suvokimui. Nepažindami alkio, negalime suprasti, kas yra sotumas. Norėdami sužinoti, kas esame, iš pradžių turime suprasti, kas nesame. Siekdami šviesos savo gyvenime, privalome gerai pažinti tamsiausias savo sielos kertes.
Tai neišvengiama, todėl tą ir daro knygos herojė Mona. Pasiryžusi ištraukti savo pasąmonę į dienos šviesą bei akis į akį susidūrusi su savo tiesa, ji kardinaliai pakeičia ne tik suvokimą apie gyvenimą,
bet ir patį gyvenimą.
7