

VI. Pasitikėjimas
Žingsnį žengi – kelias atsiranda. Bet tik tam žingsniui. O to, kuris buvo, jau nebėra. Todėl jis nesąlygoja, nediktuoja. Nuo jo nepriklauso, kur turi žengti toliau, į kurią pusę, kuria kryptimi. Nes įmanomos visos. Tai begalė galimybių. Nesąlygota kūryba. Kai nėra „reikia“, yra tik „noriu“, ir iš to noro kiekvieną sekundę kuri savo gyvenimą iš pradžių. Nuo švaraus lapo. Likdamas tyru. Tada dingsta baimės ir lūkesčiai. Nežinai, kur tas kelias veda ir kuo visa tai baigsis. Ta

R.Č.
05-20

