Lyg matytum gyvenimą ne kaip atskirus įvykius. Ne kaip kadrus filme, slenkančius vieną po kito. Kartais greitai kaip pro traukinio langą, o kartais – lėčiau, ne esmė. Svarbu – kad atskirai, po vieną, ir kad juos sudėtinga sujungti. Arba gali sujungti tik pasibaigus filmui. O tarsi matytum visus kadrus kartu. Vienu metu. Ne visada aiškiai. Ne visada logiškai. Bet kažkaip… plačiau. Kai reikšmė atsiveria čia ir dabar, ne pabaigoje. Kai kiekviena detalė yra savo vietoje ir turi

Linijinė sąmonė visada renkasi iš to, kas jau yra. Daugiamatė – kuria. Todėl čia tu nebesi auka. Neapsigauni, nesigąsdini. Jauti, kas yra melas, kas – iliuzija, o kas – tiesa. Jauti. Nes žinoti to neįmanoma. Įkūniji kūrėją. Lyderį, kuris neužstringa pretenzijose ir kaltinimuose, o veikia. Visada matai išėjimą iš padėties. Kad ir kokia sudėtinga ji būtų. Ne todėl, kad „turi būti stiprus“. Tiesiog pamatai: viskas, kas vyksta, kyla iš tavo būsenos. Ir tu pats atsakingas už